Kamariškių dvaro plenerai/ kūrybinės avantiūros

  • by

2023 metai kviečia kūrėjus į naujus kūrybinius nuotykius Kamariškių dvare

Sukurk Kamariškių dvaro istorijos vizualą ir garsą!

Pasitelk vaizduotę, išmonę, gebėjimus, kūrybinį pajautimą ir prisidėk prie atkuriamos Kamariškių dvarvietės istorijos savo meniniu polėkiu ir potepiu. Prisiliesk prie istorijos per savo kūrybinį potencialą. Būk įrašytas į Kamariškių dvaro istoriją ir TU! Savo kūrybiškumui atsiskleisti naudokis mūsų aprašytu vienu iš reikšmingiausių istorinių laikotarpiu.

 

Trečiasis pleneras – balandžio 14 – 23 dienomis

Tema: XIX amžius- PUOTA Kamariškėse, skolintas ir leidžiamas iš rankų į rankas dvaras

Laikotarpiu Kamariškių dvaro savininkai keitėsi mažiausiai tris kartus. Šio amžiaus pradžioje Kamariškių dvaro savininkais tapo Kušelevskių giminė. Dvarą įsigijo Antanas Kušelevskis ( Anykščių teisėjas) su žmona Zofia Szreder, kilusia iš Livonijos. XIX a. viduryje Kamariškes paveldėjo jų sūnus Liucijanas. Šiuo laikotarpiu Kamariškės jau funkcionavo kaip atskiras ir savarankiškas dvaras, kuriame buvo aktyviai ūkininkaujama. 1858 m. dvarą įsigijo Lotaras Reingoldas fon Brinkenas, 1882 m. iš pastarojo dvarą įsigijo Viktoras Adolfas Krauzė. Jam valdant dvaras plėtėsi, buvo perstatomas ir atnaujinamas. Tačiau gana greitai V.A. Krauzei prasiskolinus, jis dvarvietę įkeitė Vilniaus žemės bankui. Manoma, kad Krauzė dvarą galėjo pralošti kortomis, nes įklimpo į didžiules skolas. Dvaras šiuo laikotarpiu eina iš rankų į rankas, jis pralošiamas ir t.t. 

Registracija vyksta iki balandžio 5 d.

Ketvirtasisi pleneras – gegužės 19 – 28 dienomis

Tema: Richterių laikotarpis – klestėjimo metas

Richteriai – paskutinė Kamariškes valdžiusių dvarininkų šeima. 1901 m. Kamariškių dvarą, kuriame vis dar gyveno V.A. Krauzė, jam atsisakius nuosavybės teisių, įsigijo Heinrichas Wilhelmas fon Richteris su žmona Augusta Mathilda Dahlwitz. Amžininkai byloja, kad Richterių valdymo laikotarpiu samdiniai ne tik dirbdavę nuo septynių ryto iki saulėlydžio, bet ir gerai uždirbdavę, juos gerai maitino, su jais laiku atsiskaitydavo ir į puotas kviesdavo. Dvare šiuo laikotarpiu veikė saldainių fabrikas, kuriame dirbo žydas ir gamino legendinius saldainius “Karvutė”, o iš dvare esančių ūkinių pastatų dydžio ir gausos galima manyti, kad net ir tarpukariu, po žemės reformos, Kamariškių dvaras išliko gana stambiu ūkiniu vienetu. 

Po tėvo mirties paveldėjus dvarą sūnus Nikolajui ir atvykus jo žmonai iš Latvijos dvare įvyko meilės trikampis. Kurio pasekoje dvarininko žmona grįžo į Latvija, nes Nikolajus pamilo tarnaitę Mariją, kurią vėliau vedė, o II-o pasaulinio karo metu nacionalizavus dvarą su visu jo turtu Nikolajus su naująją žmona pabėgo į Vokietiją.  Dvarininkai nepaliko palikuonių. 

Antrojo pasaulinio karo metais Kamariškių dvare buvo įsikūręs Vokietijos kariuomenės štabas.Vokiečiams traukiantis dvarą ketinta susprogdinti, tačiau iš N. Richterio, kuris buvo aukštesnio rango karininkas, laišką gavę vokiečių kariai patys nurinko sprogmenis.

Registracija vyksta iki gegužės 8 d.