Esame ambicinga Inovatorių slėnio komanda, kuri be proto žavisi kultūros paveldu ir socialinėmis inovacijomis. Kamariškių dvaras mums yra magiška vieta, kurią norime atkurti – ne tik prikelti dvaro didybę, bet kartu padaryti jį atvirą visuomenei, sukurti aplinką kitokiam poilsiui, savęs atradimui ir kūrybai gamtoje.
Kaip ir dvarvietėje esantys istoriniai pastatai, iki šių dienų dvaro istorija nebuvo išsaugota. Tačiau nuolat atnaujiname informaciją, kurią pavyksta surinkti draugų, istorikų ir kultūros paveldo entuziastų, pagalba. Norime atstatyti ne tik dvarą, bet dvarą su istorija.
Vienas svarbiausių dvaro istorijos faktų – kad jis priklausė Kuršo teritorijai.
Dvarą valdė fon Berkenų šeima. Galbūt, jei ne Kamarauskams, kurie Suvieko dvarą turėjo iki 1615 gal.
Kamariškių palivarkas priklausė Zarankų giminės valdomam Suvieko dvarui.
XVIII a. pusėje Kamariškio palivarkas priklausė Suvieko dvarininkui Ukmergės pavieto kardininkui (lenk. miecznik) Kazimierui Zarankai bei jo žmonai Dominikai.
XIX a. pradžioje Suvieko dvarą už savininkų įsiskolinimus eksdivizinis teismas išdalino kreditoriams.
Dvarą valdė Kušelevskių šeima.
Maždaug 1815-1817 m. dvarą įsigijo Vilkmergės pavieto vėliavininkas, tiltininkas, Upytės rotmistras ir Anykščių teisėjas Antanas Kušelevskis (1770-?) su žmona Zofia Szreder (1780-?), kilusia iš Livonijos (tuo metu taip pat valdė Pienianki vadintą dvarą ir kelias valdas prie Anykščių). XIX a. viduryje Kamariškes paveldėjo jo sūnus Liucijanas, kuris dvarą išlaikė iki 1858 m. Tuo metu, iki maždaug 1847 m. Liucijano giminaičiai Kušelevskiai valdė Mantagailiškio dvarą (Biržų rajone).
Dvarą valdė Fon Brinkenų šeima.
1858 m. Kamariškių dvarą su 1030 dešimtinių žemės įsigijo iš Sederės (vok. Schödern) dvaro Kuršo guberijoje kilęs baronas Lotaras Reingoldas fon Brinkenas (1827-1910) su žmona Irena fon Engelhardt (1831-1906). Yra žinoma, kad tuomet dvaras buvo išnuomotas ir jį valdė nuomininkas, savininkai gyveno Rygoje. Dvare gimė jų sūnus Anatolijus (1864-1933), todėl matyt savininkai dvare kartas nuo karto lankydavosi.
Dvarą valdė Viktoras Adolfas Krauzė.
V.A. Krauzei priklausantis dvaras plėtėsi, buvo perstatomas ir atnaujinamas. Tačiau gana greitai Krauzė smarkiai prasiskolino todėl dvarą ir kitas jam priklausiusias žemes 1887 m. jis įkeitė Vilniaus žemės bankui. tačiau pats jame ir toliau gyveno - 1892 m. jis minimas dar dvaro savininku, o 1896 m. Vilniaus Žemės banko dokumentuose minima, kad Krauzė sutinka atsisakyti nuosavybės teisių.
Dvarą valdė fon Richterių šeima.
1901 m. dvarą, su ~80 ha žemės įsigijo iš Mintaujos kilęs Kolegijos asesorius Heinrichas Wilhelmas fon Richteris (Heinrich Berndt Wilhelm von Richter, 1856 - 1936).
Nustatyta buvusi dvaro teritorija, kuri šiandieną sudaro 8,6 hektarų.
Naujos istorijos pradžia.
Aplink dvarą esantis 10 ha parkas, bendradarbiaujant su Lietuvos gamtos fondu, bus skirtas bioįvairovei saugoti. Sename parke auga valstybės saugomas gamtos paminklas – guoba, po kuria kažkada dvaro gyventojai gerdavo arbatą. Ši vieta itin patraukli bioįvairovei – šiuo metu parke gyvena Lietuvos ir Europos raudonojoje knygoje įrašytas niūraspalvis auksavabalis. Tikimės, kad tyrinėjant pavyks atrasti ir daugiau saugomų rūšių bei sukurti joms palankias sąlygas. Parkas bus skirtas gamtai, bet pritaikytas ir žmogui.
Nacionalinio socialinės integracijos instituto (NSII) komanda kuria socialines inovacijas, pozityviai keičiančias žmonių gyvenimus. Per beveik 11 veiklos metų NSII yra sukūręs gerai Lietuvoje žinomus socialinius verslus, tarp kurių esame ir mes: „Socialinis taksi“, „Senjoro“, pirmoji bendradarbystės erdvė – NVO „Avilys“, Žmogaus teisių ugdymo programa su „Gyvąja biblioteka“ bei „Media4change“ programa, siekianti aukščiausių žurnalistikos standartų.
Vienas iš NSII socialinių verslų esame ir mes – Inovatorių slėnis. Įsikūrę kaimiškoje vietovėje, Antalieptės miestelyje, paskutinius šešerius metus kuriame įvairias paslaugas ir projektus, naujam gyvenimui prikeliame istorinius Basųjų karmelitų vienuolyno parko statinius, skatiname bendradarbystę ir esame įkūrę geriausią neformalaus ugdymo erdvę Lietuvoje. Artimai bendradarbiaujame su Antalieptės seniūnija bei šios vietovės bendruomene, visi kartu judame link kitokio, pažangaus, kaimo Lietuvoje kūrimo.
Vienas sėkmingiausių mūsų projektų – Basųjų karmelitų vienuolynas Antalieptėje. Įgijęs visiškai kitą veidą, kiekvienais metais jis sulaukia daugybės svečių ir renginių. Šiandien Basųjų karmelitų vienuolynas – bendradarbystės ir bendragyvenimo erdvė, kurioje lankosi kūrėjai, stovyklų rengėjai ar tiesiog vieniši keliautojai.
Daugiau galite paskaityti VšĮ „Inovatorių slėnis“ interneto svetainėje, o gal kada tiesiog užsuksite išgerti kavos? Pažadame jus sužavėti!
Kamariškių dvaras – naujų istorijų ir „SLOW living” erdvė
Dvaro parkas yra Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Čia nėra interneto ar mobiliojo ryšio, o artimiausias mažas kaimelis – už beveik 3 kilometrų.
Dvarvietė pilna įspūdingų išlikusių dvaro statinių ir jų fragmentų, be to, apsupta įspūdingos gamtos. Tai geriausia aplinka ramybei, kūrybai ir poilsiui.
Šioje istorinėje vietoje norime sukurti pirmąją Lietuvoje lėto gyvenimo erdvę, kur žmonės atvyktų pailsėti nuo skubėjimo, įtampos, skirtų laiko sau. Vieta būtų neįpareigojanti, leidžianti laisvai pasirinkti, ką nori veikti ir su kuo būti. Kartu dvarą ketiname pritaikyti kūrybai – vizualiniams menams ir muzikai. Visa tai leis ne tik pailsėti, bet galbūt atrasti save iš naujo.
VšĮ Inovatorių slėnis visiškai apleistą Kamariškių dvarą įsigijo 2019 m. birželio mėnesį.
Iki šios dienos talkų, skirtingų meistrų ir specialistų pagalba pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų: buvo atstatytas pietinis flygelis, išvalyta didelė dalis parko, prisitrauktos
Subūrėme bendruomenę, kuri tiki ir palaiko Kamariškių dvaro viziją, padeda rinkti istoriją, tvarko dvarvietės aplinką talkų metu, prisideda finansiškai.
Talkų metu sutvarkėme dvaro teritoriją ir dalį joje esančių pastatų, kurie ilgus metus buvo apleisti.
Pritraukėme investicijų dvaro parkui sutvarkyti, dvarvietėje esantiems istoriniams tvenkiniams išvalyti.
Su konstruktoriumi atradome geriausią sprendimą, kaip išsaugoti išlikusius dvaro flygelius.
Užmezgėme partnerystę su studijos „Šilta šiaurė“ architektėmis, kurios visas dvaro vizijas perkelia į apčiuopiamus brėžinius ir leidžia matyti vystymo kryptis.
Tačiau svarbiausias rezultatas – beveik pavyko apsaugoti vieną iš dviejų dvaro flygelių: išvalėme rūsius, sustiprinome konstrukcijas, sudėjome perdangas, beliko uždengti stogą.
Žinome, kad ši kelionė pareikalaus daug kantrybės ir laiko, tačiau su Jūsų pagalba Kamariškių dvaras jau šiandien kuria naujas istorijas.
Edgarui Balaikai, Mantui Juknai, Aurelijai Trimonytei
Vytautui Bertašiui
Domantui Kiliui
Giedriui Misiukevičiui
Ievai Vilytei, Evaldui Ulianskui, Justui Ingelevičius
Už 3D lazerinį skenavimą
Šarūnui Subatavičiui ir Simonai Burokaitei, tyrinėjančiai Kamariškių dvarvietės istoriją.
Anton Zamulko, organizuojančiam savanorystės talkas.
Eglei Jasevičiūtei, ieškančiai finansų.
Tam, kad Kamariškių dvaras prisikeltų reikia daug rankų ir darbo nebijančių žmonių. Visą vasarą ketiname organizuoti talkas ir kviečiame Tave prisijungti!
Kamariškių dvarą prikeliame naujai istorijai ir stengiamės jį kuo greičiau apsaugoti, todėl labai laukiame norinčių ir galinčių prie dvaro išsaugojimo prisidėti finansiškai.
